Kodėl neformalioms žinioms reikia ypatingos atidos?

Gyvename informacijos pertekliaus eroje, kai kiekvienas turime išmaniuosius telefonus ir galime per kelias sekundes pasidalinti bet kokia informacija su tūkstančiais žmonių. Skamba puiku, tiesa? Bet štai problema – ne visa ta informacija yra tiksli, patikrinta ar bent jau teisinga. Neformaliomis žiniomis vadiname tą informaciją, kuri sklinda per asmeninius pokalbius, socialines žiniasklaidos platformas, forumus ar uždaras grupes, ir kuri nėra oficialiai patvirtinta ar patikrinta.

Kodėl tai svarbu? Nes tokios žinios gali turėti milžinišką poveikį – nuo asmeninių sprendimų iki visuomeninės nuomonės formavimo. Prisiminkite, kaip greitai gali paplisti gandas apie tam tikrą produktą, politiką ar įvykį. Kartais tai gali būti visiškai nekenksminga, bet kitais atvejais – sukelti tikrą chaosą.

Žurnalistams ir atsakingiems skaitytojams tampa vis svarbiausiu įgūdžiu mokėti atskirti grūdus nuo pelų. Tai nėra vien profesinis reikalavimas – tai tampa pilietiška pareiga kiekvienam, kuris nori gyventi informuotoje visuomenėje.

Pirmieji žingsniai: kaip atpažinti įtartiną informaciją

Pradėkime nuo pagrindų. Yra keletas aiškių ženklų, kurie turėtų jums užsidegti raudoną lemputę galvoje. Pirmas ir svarbiausias – emocinis krūvis. Jei informacija skirta sukelti stiprią emocinę reakciją (pyktį, baimę, neapykantą), sustokite ir pagalvokite. Manipuliatoriai puikiai žino, kad emocingi žmonės mažiau kritiškai galvoja.

Antras požymis – šaltinio trūkumas arba neaiškumas. Jei straipsnyje ar pranešime rašoma „ekspertai sako”, „tyrimai rodo” ar „žmonės kalba”, bet nenurodoma, kokie ekspertai, kokie tyrimai ar kokie žmonės – tai didelis raudonas vėliavėlis. Tikra informacija visada turi konkretų šaltinį.

Trečias dalykas – kategoriškas tonas ir absoliutūs teiginiai. Tikrovė retai būna juoda arba balta. Jei kas nors teigia, kad „visi” kažką daro, „niekada” neatsitinka arba „visada” būna taip – labai tikėtina, kad tai supaprastinimas arba netgi melas.

Dar vienas įdomus aspektas – gramatinės klaidos ir keista kalba. Nors tai nereiškia, kad kiekvienas straipsnis su kablelio klaida yra melaginga informacija, bet profesionalūs šaltiniai paprastai turi redaktorius. Jei tekstas pilnas klaidų, keistų formuluočių ar netgi atrodo lyg būtų blogai išverstas – būkite atsargūs.

Šaltinių tikrinimo menas: konkretūs įrankiai ir metodai

Dabar pereikime prie praktinių dalykų. Kaip iš tikrųjų patikrinti informaciją? Turiu jums gerų žinių – yra daugybė nemokamų įrankių, kurie padės.

Pradėkime nuo atvirkštinės vaizdo paieškos. Google Images, TinEye ar Yandex leidžia įkelti nuotrauką ir sužinoti, kur ji buvo naudojama anksčiau. Tai neįtikėtinai naudinga, kai matote „šokiruojančią” nuotrauką socialiniuose tinkluose. Dažnai paaiškėja, kad ta nuotrauka iš visai kito įvykio, kito laiko ar net kitos šalies!

Faktų tikrinimo svetainės taip pat yra jūsų geriausios draugės. Lietuvoje turime „Delfi Faktų tikrintoją”, „15min Faktų patikrą”, o tarptautiniu mastu veikia „Snopes”, „FactCheck.org”, „PolitiFact” ir daugybė kitų. Šios svetainės jau yra patikrinusios daugybę populiarių gandų ir netiesų.

Dar vienas puikus būdas – WHOIS paieška domenų informacijai tikrinti. Jei naujienų svetainė atrodo įtartinai, galite patikrinti, kada ji buvo sukurta, kas ją registravo ir kur ji yra registruota. Naujos svetainės, kurios staiga skelbia „ekskluzyvias” žinias, turėtų kelti įtarimą.

Nepamirškite ir paprasčiausio Google paieškos metodo. Įveskite pagrindinius teiginių žodžius ir pažiūrėkite, ar kiti patikimi šaltiniai praneša tą patį. Jei sensacinga naujiena skelbiama tik vienoje vietoje – labai tikėtina, kad ji nėra tikra.

Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti

Socialiniai tinklai yra tikras dezinformacijos rojus. Facebook, Twitter (X), TikTok, Instagram – visos šios platformos yra pilnos dalinamos informacijos, kuri dažnai nėra tikrinama. Bet galite išmokti navigaciją šiame chaose.

Pirmiausia, žiūrėkite į paskyros istoriją. Ar tai tikras asmuo su ilga veiklos istorija, ar naujai sukurta paskyra, kuri dalijasi tik kontroversiška informacija? Botai ir troliai dažnai turi labai panašius veiklos modelius – paskyra sukurta neseniai, mažai asmeninės informacijos, dalijamasi tik politine ar poliarizuojančia informacija.

Antra, atkreipkite dėmesį į tai, kaip informacija yra pateikiama. Ar tai originalus turinys, ar tiesiog repostas? Ar yra nuoroda į originalų šaltinį? Dažnai informacija keliaudama per kelis reposts visiškai iškreipiama – kaip žaidime „sugadintą telefoną”.

Trečia, būkite atsargūs su vaizdo įrašais. Taip, vaizdo įrašai atrodo įtikinamesni, bet jie taip pat gali būti redaguoti, išimti iš konteksto ar net visiškai sufabrikuoti (deepfakes). Visada bandykite rasti originalų šaltinį ir kontekstą.

Dar vienas patarimas – jei kažkas ragina jus „greitai pasidalinti, kol neištrynė”, tai beveik garantuotai yra manipuliacija. Tikros naujienos neišnyksta, o skubinimas dalintis yra klasikinė manipuliacijos taktika.

Ekspertų nuomonės ir mokslinių tyrimų vertinimas

Šiuolaikiniame pasaulyje visi mėgsta remtis „ekspertais” ir „tyrimais”. Bet kaip žinoti, ar tas ekspertas tikrai yra ekspertas, o tyrimas – tikrai patikimas?

Pradėkime nuo ekspertų. Tikras ekspertas turi aiškias kvalifikacijas savo srityje. Galite patikrinti jų akademinį foną, publikacijas, darbovietę. Jei kas nors vadinamas „ekspertu”, bet neturi jokių konkrečių kredencialų – tai įtartina. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar ekspertas kalba savo srityje. Dantų gydytojas gali būti puikus dantų gydytojas, bet tai nereiškia, kad jis yra ekspertas klimato kaitos klausimais.

Kalbant apie tyrimus, svarbu suprasti skirtumą tarp tikrų mokslinių tyrimų ir pseudomokslo. Tikri moksliniai tyrimai publikuojami recenzuojamuose žurnaluose, turi aiškią metodologiją, yra pakartojami kitų mokslininkų. Jei „tyrimas” minimas tik vienoje vietoje, neturi aiškios metodologijos ar nėra publikuotas pripažintame žurnale – būkite skeptiški.

Dar viena svarbi detalė – tyrimo finansavimas. Kas finansavo tyrimą? Jei tyrimą apie cukraus nekenksmingumą finansavo cukraus pramonė – ar galime jam visiškai pasitikėti? Interesų konfliktai yra realūs ir svarbūs.

Ir nepamirškite – vienas tyrimas nėra galutinė tiesa. Mokslas veikia per konsensusą. Jei vienas tyrimas teigia vieną dalyką, bet dešimtys kitų tyrimų rodo priešingai – labai tikėtina, kad tas vienas tyrimas yra išskirtis, o ne taisyklė.

Konteksto svarba: kodėl detalės turi reikšmę

Viena iš dažniausių dezinformacijos taktikų yra informacijos pateikimas be konteksto arba su klaidinančiu kontekstu. Statistika be konteksto gali pasakyti bet ką. Nuotrauka be konteksto gali iliustruoti visiškai kitą istoriją.

Pavyzdžiui, jei kas nors sako, kad „nusikalstamumas išaugo 50%”, tai skamba baisiai. Bet kas, jei tai reiškia, kad nusikaltimų skaičius išaugo nuo 2 iki 3 per metus mažame miestelyje? Arba kas, jei tas augimas yra dalis ilgalaikės mažėjimo tendencijos? Kontekstas viską keičia.

Arba imkime citatas. Labai lengva ištraukti vieną sakinį iš ilgo interviu ir jį pateikti taip, kad jis atrodytų visiškai kitaip nei buvo numatyta. Visada bandykite rasti pilną citatos kontekstą – kas buvo pasakyta prieš ir po, kokia buvo diskusijos tema, kokiu tonu tai buvo pasakyta.

Laiko kontekstas taip pat svarbus. Informacija, kuri buvo teisinga prieš penkerius metus, gali būti visiškai netinkama dabar. Ypač tai aktualu medicinos, technologijų ar mokslo srityse, kur žinios greitai keičiasi.

Geografinis kontekstas irgi negali būti ignoruojamas. Tai, kas veikia vienoje šalyje, nebūtinai veiks kitoje. Kultūriniai, ekonominiai, socialiniai skirtumai yra realūs ir svarbūs.

Žurnalistų etika ir atsakomybė

Jei esate žurnalistas ar turinys kūrėjas, jūsų atsakomybė yra dar didesnė. Jūs ne tik vartojate informaciją, bet ir ją kuriate bei platinate. Tai yra didžiulė galia, o kaip žinome, didžiulė galia ateina su didžiule atsakomybe.

Pirmasis ir svarbiausias principas – visada tikrinkite informaciją prieš ją publikuodami. Taip, žinau, kad spaudimas būti pirmiems yra didelis. Bet geriau būti antriems ir teisiems, nei pirmiems ir klaidingiems. Jūsų reputacija priklauso nuo jūsų patikimumo.

Antrasis principas – būkite skaidrūs dėl savo šaltinių. Jei negalite atskleisti šaltinio dėl saugumo priežasčių, bent paaiškinkite kodėl. Skaitytojai turi teisę žinoti, ant kokio pagrindo jūs darote savo išvadas.

Trečiasis principas – pripažinkite klaidas. Visi klysta, net geriausi žurnalistai. Bet kaip jūs elgiatės su klaidomis, apibrėžia jūsų profesionalumą. Greitai ir aiškiai ištaisykite klaidas, paaiškinkite, kas buvo neteisinga ir kaip tai įvyko.

Ketvirtasis principas – venkite sensacijų kūrimo. Taip, sensacingos antraštės pritraukia paspaudimus, bet jos taip pat gali būti klaidinančios. Jūsų tikslas turėtų būti informuoti, o ne šokiruoti.

Ir galiausiai – nuolat mokykitės. Dezinformacijos taktikos nuolat keičiasi ir tobulėja. Jūs turite tobulėti kartu. Dalyvaukite mokymuose, skaitykite apie naujas tendencijas, bendradarbiaukite su kitais žurnalistais.

Kaip tapti informacijos higienos ambasadoriumi savo bendruomenėje

Gerai, dabar jau žinote, kaip patikrinti informaciją. Bet kaip padėti kitiems? Kaip galite prisidėti prie sveikesnės informacinės aplinkos savo bendruomenėje?

Pradėkite nuo savo artimųjų. Švelniai, be pamokymo tono, pasidalinkite tuo, ką išmokote. Kai matote, kad mama ar tėtis dalijasi akivaizdžiai melaginga informacija Facebook’e, nepuolate jų. Vietoj to, pasiūlykite kartu patikrinti informaciją. Padarykite tai kaip bendrą tyrinėjimą, o ne kaip pamoką.

Dalinkitės patikimais šaltiniais. Kai rasite gerą faktų tikrinimo straipsnį ar naudingą įrankį, pasidalinkite juo. Padėkite žmonėms suprasti, kad tikrinti informaciją nėra sunku – reikia tik žinoti, kaip tai daryti.

Būkite pavyzdžiu. Prieš dalindamiesi kažkuo socialiniuose tinkluose, patys tai patikrinkite. Jei pasidalinote kažkuo, kas pasirodė esant netiesa, viešai pripažinkite klaidą ir ištaisykite ją. Tai rodo kitiems, kad tikrinti informaciją ir pripažinti klaidas yra normalu ir sveika.

Organizuokite ar dalyvaukite medijų raštingumo renginiuose. Daugelyje bendruomenių vyksta mokymai, kaip atpažinti dezinformaciją. Tai puiki proga ne tik mokytis patiems, bet ir susipažinti su bendraminčiais.

Ir svarbiausia – būkite kantrūs. Žmonių nuomonės ir įpročiai nesikeičia per naktį. Bet kiekvienas mažas žingsnis link kritinio mąstymo yra svarbus. Kiekvienas žmogus, kurį išmokote tikrinti informaciją, gali išmokyti dar vieną, ir taip toliau.

Kelionė link informuoto gyvenimo: kas toliau?

Taigi, čia mes ir esame. Jūs dabar turite įrankius, žinias ir, tikiuosi, motyvaciją tapti atsakingesniu informacijos vartotoju ir dalintoju. Bet tai nėra kelionės pabaiga – tai tik pradžia.

Informacijos patikrinimas nėra vienkartinis veiksmas, tai nuolatinė praktika. Kuo dažniau tai darysite, tuo natūraliau tai taps. Pradžioje gali atrodyti, kad tai užima daug laiko, bet greitai pastebėsite, kad jūsų „melagystės detektorius” pradeda veikti automatiškai. Pradėsite instinktyviai atpažinti įtartinus teiginius, klaidinančias antraštes, manipuliacines taktikas.

Nepamirškite, kad gyvename nepaprastai sudėtingame pasaulyje. Ne visada bus lengva atskirti tiesą nuo melo. Kartais net ekspertai nesutaria. Kartais situacija yra tikrai neaiški. Ir tai yra gerai – pripažinti, kad kažko nežinome arba nesame tikri, yra kritinio mąstymo požymis, o ne silpnybė.

Svarbiausias dalykas, kurį noriu jums perduoti – nesustokite būti smalsūs ir skeptiški (sveika prasme). Užduokite klausimus. Ieškokite įrodymų. Tikrinkite šaltinius. Bet tuo pačiu metu, būkite atviri keisti savo nuomonę, kai atsiranda naujų įrodymų. Tai nėra silpnybė – tai intelektualinio brandos ženklas.

Ir galiausiai, atminkite, kad informacijos ekosistemos sveikata priklauso nuo mūsų visų. Kiekvienas kartas, kai sustojate prieš dalindamiesi kažkuo, kiekvienas kartas, kai patikrinat faktą, kiekvienas kartas, kai švelniai padėdate kitam atpažinti dezinformaciją – jūs darote pasaulį šiek tiek geresnę vieta. Tai gali skambėti patetiškai, bet tai yra tiesa.

Taigi, eikite ir būkite tie informuoti, kritiškai mąstantys, atsakingi informacijos vartotojai ir dalintuvai, kurių mūsų visuomenei taip reikia. Pasaulis jums dėkingas!