Rusų kalbos abėcėlė ir jos rašytinės raidės

  • Nors tiek rusų, tiek lietuvių kalbos priklauso tai pačiai indoeuropiečių šeimai, tačiau jų raštų sistemos skiriasi kardinaliai. To pagrindu galėtume laikyti skirtingas raštų sistemas – lietuviai savo abėcėlę susidarė remdamiesi lotyniškuoju alfabetu, o štai rusiška abėcėlė sudaryta pasitelkiant kirilicą. Visgi, galime rasti ir panašumų – abi rašto sistemos vienu simboliu žymi ne vieną skiemenį ar sąvoką, bet vieną raidę, dažniausiai vieną garsą. Rusų kalbos abėcėlė sudaryta iš 33 raidžių, kurios skirstomos į 10 balsių, 21 priebalsių, į 1 minkštumo ir 1 kietumo ženklą. Rusų kalba patenka į populiariausių pasaulio kalbų dešimtuką, todėl rusų kalbos kursai gali būti tikrai naudingi norintiems susikalbėti, ar bent jau gebėti perskaityti kirilica užrašytus tekstus. Šiame straipsnyje supažindiname jus su rusų abėcėle, specifiniais kietumą ir minkštumą rodančiais ženklais ir trumpai aptariame, kuo rusų rašytinės raidės skiriasi nuo spausdintinių.

     

    Didžioji raidė

    Mažoji raidė

    Pavadinimas

    Garso transkripcija

    Garso tarimas / lietuviškasis atitikmuo

    Skirstymas

    А

    a

    a

    [a]

    a

    balsė

    Б

    б

    be

    [b][bʲ]

    b

    priebalsė

    B

    в

    ve

    [v] [vʲ]

    v

    priebalsė

    Г

    г

    ge

    [g] [gʲ]

    g

    priebalsė

    Д

    д

    de

    [d] [dʲ]

    d

    priebalsė

    E

    e

    e

    [je̞] [ ʲe̞]

    jie

    balsė

    Ё

    ё

    jo

    [jo̞]

    jo

    balsė

    Ж

    ж

    že

    [ʐɛ]

    ž

    priebalsė

    З

    з

    ze

    [z̪ɛ]

    z

    priebalsė

    И

    и

    y

    [i] [ʲi]

    i

    balsė

    Й

    й

    y kratkaja

    [i:j]

    jy

    priebalsė

    К

    к

    ka

    [k] [kʲ]

    k

    priebalsė

    Л

    л

    elj

    [ɫ̪] [l̪ʲ]

    l

    priebalsė

    М

    м

    em

    [m] [mʲ]

    m

    priebalsė

    Н

    н

    en

    [n̪] [n̪ʲ]

    n

    priebalsė

    O

    o

    o

    [o̞]

    o

    balsė

    П

    п

    pe

    [p][pʲ]

    p

    priebalsė

    Р

    р

    er

    [r̪] [r̪ʲ]

    r

    priebalsė

    C

    c

    es

    [s̪] [s̪ʲ]

    s

    priebalsė

    T

    т

    te

    [t̪] [t̪ʲ]

    t

    priebalsė

    У

    у

    ū

    [u:]

    u

    balsė

    Ф

    ф

    ef

    [f] [fʲ]

    f

    priebalsė

    X

    X

    cha

    [x] [xʲ]

    ch

    priebalsė

    Ц

    ц

    tsė

    [ʦ̪]

    ts / c

    priebalsė

    Ч

    ч

    čė

    [ʨː]

    ch / č

    priebalsė

    Ш

    ш

    ša

    [ʂ]

    š

    priebalsė

    Щ

    щ

    šia

    [ɕː]

    šč

    priebalsė

    Ъ

    ъ

    tvjordij znak

     

    kietina po šio ženklo esančios raidės tarimą

    Kietumo ženklas

    Ы

    ы

    Vadinama panašiai kaip y, tik tariant liežuvis atsitraukia į gomurio galą

    [ɨ:]

    tariama panašiai kaip y, tik tariant liežuvis atsitraukia į gomurio galą

    balsė

    Ь

    ь

    mjarkij znak

    [ʲ]

    minkština po šio ženklo esančios raidės tarimą panašiai, kaip lietuviškoji j

    Minkštumo ženklas

    Э

    э

    eaborotnaja

    [ɛ]

    e

    balsė

    Ю

    ю

    [ju:]

    ju

    balsė

    Я

    я

    ja

    [ja:]

    ja

    balsė

    Kietieji ir minkštieji rusų kalbos ženklai, kirčiai ir intonacija

    Kaip ir lietuvių kalboje, rusiškos raidės skirstomos į balses ir priebalses. Balsės gali būti tiek ilgosios, tiek trumposios. Priebalsės, taip pat gali būti dviejų rūšių – kietosios arba minkštosios. Minkštumą nusako po jų esantys ženklai. Rusų abėcėlė turi kietumą Ъ ir minkštumą Ь nurodančius ženklus. Šie ženklai, vartojami žodyje, atitinkamai kietina arba minkština prieš jį esančią raidę. Šie ženklai atskirai netariami, panašiai, kaip lietuviškasis j.

    Įdomu tai, kad kai kurios rusiškos raidės įgaudamos kirtį arba jo neturėdamos gali skambėti visai kitaip. Kirčiuoti skiemenys automatiškai tariami didesne jėga, o kirčiuota raidė – dar tvirtesne. Kaip ir lietuvių kalboje, taip ir rusų, egzistuoja žodžių, kurie rašomi vienodai, tačiau dėl skirtingos kirčio vietos skamba visiškai kitaip. Tokie žodžiai vadinami homonimais.

    Kaip ir daugelyje kalbų, taip ir rusų kalboje labai svarbi intonacija. Ji dažniausiai naudojama klausimams reikšti ar norint sustiprinti žodžius – šaukiant, kviečiant. Nereikėtų pamiršti ir sakinių intonacijos. Intonacija galima pabrėžti tam tikrą aspektą ar išryškinti svarbią informaciją.

    Rašytinės rusų kalbos raidės

    Rusų rašytinės raidės išties nemažai skiriasi nuo spausdintinių. Ko gero, įprasčiausiai atrodančios ir lotynų alfabetą primenančios tėra didžiosios ir mažosios a ,b, o, c, didžiosios d, k, m, h ir mažoji e. Gerai pažįstančius lotyniškąją abėcėlę gali painioti mums pažįstamos, tačiau visiškai kitaip tariamos rašytinės rusiškosios raidės: mažoji д (d), rašytiniame variante atrodo lygiai taip pat, kaip mažoji rašytinė lotyniškoji g. Mažoji п (p), atrodo kaip m, mažoji т (t), kaip lotyniškoji rašytinė m, ч (č) gali priminti rašytinę r, didžioji Г (g) gali priminti rašytinę didžiąją T,  didžioji У ir mažoji y (ū) gali pasirodyti panašios į lotyniškąsias rašytines Y ir y . Dar keisčiau mus gali atrodyti И ir и (y) rašyba, kuri primena lotyniškąsias rašytines U ir u, ar P ir p, kurias turime tarti, kaip lotyniškąją R! Kaip jau pastebėjote, rusų abėcėlė išties įdomi ne tik tarimu, bet ir savo rašyba, tad jos mokytis gali būti išties smagu. Juo labiau faktas, kad ši kalba yra populiari, ypač pabaltyje, skatina griebtis mokslų. O jei jau išmanote rusų kalbos pagrindus, tačiau nesate tikri kaip gerai – pasitikrinkite savo žinias ir Kalbu mokejimo Tikrinimas

Testas nebaigtas spręsti todėl rezultatai gali būti netikslūs.

Testuotis toliau
Baigti

Jūsų užklausa gauta, netrukus su jumis susisieksime!

+370

* - Registruodamiesi Jus sutinkate su School of British English privatumo politika

cookies
Slapukai & Privatumas

Svetainėje naudojame slapukus tam, kad užtikrintume teisingą svetainės veiklą. Pasirinkdami "SUTINKU" sutinkate su mūsų slapukų nustatymais.