Kodėl vaikų imuninė sistema veikia kitaip nei suaugusiųjų

Pirmiausia reikia suprasti vieną paprastą dalyką – vaikų imuninė sistema dar tik mokosi. Ji kaip naujokas darbe, kuris dar nežino visų procedūrų ir procesų. Kiekvienas susidūrimas su virusu ar bakterija yra tarsi nauja pamoka, kuri padeda organizmui stiprėti. Todėl kai vaikas perserga 6-8 kartus per metus, tai nereiškia, kad jis serga dažnai – tai reiškia, kad jo imunitetas dirba normaliai.

Per savo dvidešimties metų praktiką esu mačiusi šimtus tėvų, kurie gyvena nuolatiniame strese dėl vaikų sveikatos. Jie skaičiuoja kiekvieną peršalimą, lankosi pas gydytojus kas savaitę, perka brangius imunomoduliatorius ir gyvena nuolatiniu nerimu. Tačiau dažniausiai problema slypi ne vaiko organizme, o mūsų požiūryje ir kasdienėse įpročiuose.

Vaikų imuninė sistema subręsta apie 5-7 metų amžių. Iki tol ji intensyviai mokosi atpažinti įvairius patogenus. Darželinukai serga dažniau ne todėl, kad darželis yra blogas, o todėl, kad jie pirmą kartą susiduria su tokia didele virusų įvairove. Tai normalu ir net būtina vaikų imuniteto formavimuisi.

Mitai apie vaikų stiprinimą, kurie daro daugiau žalos nei naudos

Vienas didžiausių mitų, su kuriuo susiduriu praktikoje – mintis, kad vaiką reikia nuolat šildyti ir saugoti nuo bet kokio vėjo ar šalčio. Tėvai aprengia vaikus kaip į Antarktidą, kai lauke tik +15 laipsnių, uždaro visus langus namuose ir bijo bet kokio vėdumo. Rezultatas? Vaiko termoreguliacijos sistema neišmoksta tinkamai veikti, organizmas tampa jautresnis temperatūros pokyčiams.

Kitas pavojingas mitas – profilaktinis antibiotikų vartojimas ar skubėjimas juos išgerti prie mažiausio kosulėlio. Antibiotikai neveikia virusų, o būtent virusai sukelia 90% vaikų peršalimų. Nereikalingas antibiotikų vartojimas ne tik nepadeda, bet ir žaloja – sunaikina naudingąją žarnyno mikroflorą, kuri yra svarbi imuniteto dalis.

Trečias mitas – vaiko izoliacija nuo visų galimų infekcijų. Kai kurie tėvai vengia vaikų žaidimų aikštelių, draugų, bet kokių kontaktų su kitais vaikais. Tačiau būtent šie kontaktai ir padeda imuninei sistemai mokytis. Vaikai, kurie auga sterilesnėje aplinkoje, vėliau dažnai kenčia nuo alergijų ir autoimuninių ligų.

Taip pat dažnai girdžiu apie įvairius „imuninę sistemą stiprinančius” preparatus. Dauguma jų neturi įrodytų klinikinių tyrimų, patvirtinančių jų veiksmingumą. Geriausi imuniteto stiprintojai yra visai kiti dalykai, apie kuriuos kalbėsime toliau.

Mityba kaip imuniteto pagrindas: ką vaikas tikrai turi valgyti

Jei norėčiau išskirti vieną svarbiausią faktorių vaikų sveikatai, tai būtų mityba. Ne vitamino C tabletės, ne brangūs papildai, o paprasta, įvairi, natūrali mityba. Per savo praktiką pastebėjau aiškią tendenciją – vaikai, kurie valgo įvairiai ir gauna pakankamai baltymų, riebalų ir angliavandenių, serga rečiau ir lengviau.

Baltymai yra ypač svarbūs, nes iš jų organizmas gamina antikūnus. Vaikas turi gauti baltymų iš įvairių šaltinių: mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, ankštinių. Daugelis tėvų per daug sutelkia dėmesį į daržoves ir vaisius, bet pamiršta, kad augančiam organizmui reikia pakankamai energijos ir statybinių medžiagų.

Omega-3 riebalų rūgštys, kurios gaunamos iš riebios jūrų žuvies, yra būtinos normaliai imuninės sistemos funkcijai. Rekomenduoju duoti vaikams žuvies bent 2-3 kartus per savaitę. Jei vaikas kategoriškai atsisako žuvies, galima svarstyti kokybišką omega-3 papildą, bet natūralus maistas visada yra geresnis pasirinkimas.

Žarnyno mikroflora – tai 70% mūsų imuniteto. Fermentuoti produktai kaip kefyras, natūralus jogurtas, rauginti kopūstai (jei vaikas sutinka valgyti) yra puikūs probiotikų šaltiniai. Taip pat svarbu, kad vaikas gautų pakankamai skaidulų iš vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų – jos maitina naudingąsias bakterijas.

Dėl cukraus turiu pasakyti atvirai – jis slopina imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad po cukraus suėdimo baltųjų kraujo kūnelių aktyvumas sumažėja kelioms valandoms. Tai nereiškia, kad vaikas negali valgyti saldumynų, bet kasdienė mityba neturėtų būti perpildyta cukraus.

Fizinis aktyvumas ir laiko lauke praleidimas

Vaikai turi judėti – tai ne patarimas, o biologinė būtinybė. Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, padeda imuninėms ląstelėms greičiau pasiekti visas organizmo vietas, stiprina kvėpavimo sistemą. Tačiau šiuolaikiniai vaikai praleidžia vis daugiau laiko prie ekranų ir vis mažiau lauke.

Rekomenduoju vaikams būti lauke bent 2 valandas per dieną, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Taip, net kai lyja ar šalta. Tiesiog reikia tinkamai apsirengti. Vaikai, kurie reguliariai būna lauke, serga rečiau nei tie, kurie sėdi uždarose patalpose. Tai gali atrodyti paradoksalu, bet tai veikia.

Šviežias oras, natūralus saulės šviesa (net debesuotą dieną), kontaktas su gamta – visa tai teigiamai veikia imuninę sistemą. Be to, lauke vaikai natūraliai daugiau juda, o uždarose patalpose virusai lengviau plinta.

Dėl sporto – bet kokia fizinė veikla yra naudinga, bet nereikia vaiko pervarginti. Intensyvūs treniruotės, ypač jei vaikas dar nesveikuoja po ligos, gali laikinai susilpninti imunitetą. Viskas turi būti saikingai ir pritaikyta vaiko amžiui bei galimybėms.

Miegas – neįvertintas imuniteto stiprintojas

Jei galėčiau duoti tik vieną patarimą tėvams, tai būtų – leiskite vaikams pakankamai miegoti. Miego metu organizmas atsistato, gamina imuninės sistemos ląsteles, kaupia energiją. Vaikai, kurie miega per mažai, serga dažniau ir sunkiau – tai ne teorija, o mano kasdienės praktikos stebėjimas.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams reikia 10-13 valandų miego per parą. Mokyklinio amžiaus – 9-11 valandų. Tačiau daugelis šiuolaikinių vaikų miega gerokai mažiau. Vėlyvas gulimas, ekranai prieš miegą, nereguliari dienotvarkė – visa tai gadina miego kokybę.

Ypač svarbus yra miego režimas. Vaiko organizmas mėgsta nuoseklumą. Kai vaikas eina miegoti ir keliasi maždaug tuo pačiu metu, jo biologinis laikrodis veikia geriau, hormonų gamyba yra subalansuota, imunitetas stipresnis.

Miego kokybė taip pat svarbi. Kambaryje turėtų būti vėsu (apie 18-20 laipsnių), tamsu, ramu. Daugelis tėvų per daug šildo vaiko kambarį – tai ne tik blogina miego kokybę, bet ir džiovina gleivinę, kuri yra pirmoji apsaugos linija nuo infekcijų.

Emocinė sveikata ir stresas vaikystėje

Apie tai kalbama per mažai, bet vaikų emocinė būklė labai veikia jų fizinę sveikatą. Stresas, nerimas, nuolatinė įtampa šeimoje silpnina imuninę sistemą. Vaikai, kurie auga saugioje, meilės kupinoje aplinkoje, tikrai serga rečiau.

Per savo praktiką esu pastebėjusi, kad vaikai pradeda dažniau sirgti po stresinio įvykio – tėvų skyrybų, persikėlimo, mokyklos keitimo, netgi naujo broliuko ar sesutės atsiradimo. Tai visiškai normalu, nes stresas laikinai susilpnina imunitetą.

Svarbu, kad vaikas turėtų pakankamai laiko žaisti, atsipalaiduoti, būti su tėvais. Šiuolaikiniai vaikai dažnai yra perkrauti – darželis, būreliai, užsiėmimai, namų darbai. Jiems trūksta laisvo laiko, kai galėtų tiesiog būti vaikais.

Tėvų nerimas dėl vaiko sveikatos taip pat persiduoda vaikui. Kai mama ar tėtis nuolat klausinėja „ar tau neperšalta”, „ar neserga”, „gal tau gerklė skauda”, vaikas pradeda labiau atkreipti dėmesį į kiekvieną simptomą ir jaustis silpnesnis. Ramus, pasitikintis tėvų požiūris padeda vaikui jaustis saugiau.

Kada tikrai reikia kreiptis į gydytoją

Vienas dažniausių klausimų, kurį gaunu – kada peršalimas yra normalus, o kada reikia nerimauti? Štai keletas aiškių ženklų, kada tikrai reikia kreiptis į gydytoją:

Jei vaikas jaunesnis nei 3 mėnesiai ir turi karščiavimą virš 38 laipsnių – tai visada yra priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją. Mažų kūdikių imuninė sistema dar labai nesubrendusi, ir infekcijos gali vystytis greitai.

Jei karščiavimas trunka ilgiau nei 3 dienas arba viršija 39-40 laipsnių ir nenusileidžia po karščiavimą mažinančių vaistų. Taip pat jei karščiavimas praeina, bet po kelių dienų vėl grįžta – tai gali būti bakterinės infekcijos ženklas.

Sunkus kvėpavimas, švokštimas, greitas alsavimas, krūtinės ląstos įtraukimas kvėpuojant – šie simptomai reikalauja skubios medicininės pagalbos. Taip pat jei vaikas yra labai apatikas, nesureaguoja į jus, sunkiai pabunda, turi stiprų galvos skausmą su vėmimu, išbėrimą, kuris neišnyksta prispaudus.

Tačiau įprastas peršalimas su nedideliu karščiavimu, slogomis, kosuliu, kuris praeina per savaitę – tai normalu ir nereikalauja skubaus gydytojo apsilankymo. Vaikui reikia ramybės, gausaus gėrimo, simptominio gydymo. Organizmas pats susitvarkys su virusu.

Praktiniai patarimai kasdieniam gyvenimui

Dabar apie konkrečius dalykus, kuriuos galite pradėti daryti jau šiandien. Pirmiausia – vėdinkite patalpas reguliariai, net žiemą. Bent 3-4 kartus per dieną po 10-15 minučių. Sausas, užstovėjęs oras patalpose yra daug pavojingesnis nei šviežias šaltas oras.

Drėkintuvas gali būti naudingas šildymo sezono metu, kai oro drėgmė patalpose krenta žemiau 40%. Tačiau jį reikia reguliariai valyti, kitaip jis taps bakterijų ir pelėsių šaltiniu. Paprasčiau ir saugiau – dažniau vėdinti ir laikyti patalpoje augalų, indų su vandeniu.

Rankų plovimas – tai paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas išvengti infekcijų. Mokykite vaikus plauti rankas po tualeto, prieš valgį, grįžus iš lauko. Bet nereikia fanatizmo – naudoti antibakterinius muilus kasdien nėra būtina, pakanka paprasto muilo.

Dėl drabužių – apsirenkite vaiką sluoksniais, kad galėtumėte lengvai pritaikyti drabužių kiekį pagal aktyvumą ir temperatūrą. Geriau keletas plonesnių sluoksnių nei vienas storas. Ir atminkite – jei jums šilta, vaikui tikrai šilta, nes vaikai juda daugiau ir generuoja daugiau šilumos.

Skiepai – tai viena iš svarbiausių priemonių apsaugoti vaiką nuo sunkių infekcijų. Vakcinos nesustiprina bendro imuniteto, bet apsaugo nuo konkrečių pavojingų ligų. Skiepijimas pagal nacionalinę programą yra svarbi vaikų sveikatos apsaugos dalis.

Kas iš tiesų veikia: apibendrinant patirtį

Per dvidešimt metų praktikos esu išmokusi vieno paprasto dalyko – nėra stebuklingo būdo užauginti vaiką, kuris niekada nesirgtų. Ir tai yra gerai, nes sergant formuojasi imunitetas. Tačiau yra daug dalykų, kuriuos galime daryti, kad vaikai sirgtų rečiau ir lengviau.

Svarbiausia – sukurti sveiką kasdienį gyvenimo būdą. Įvairi mityba, pakankamai miego, daug laiko lauke, fizinis aktyvumas, rami šeimos atmosfera. Tai nėra sudėtinga, bet reikalauja nuoseklumo ir kantrybės. Rezultatai nėra akivaizdūs per savaitę ar mėnesį, bet per metus ar dvejus skirtumas tampa labai pastebimas.

Nustokite bijoti kiekvieno kosulėlio ir slogų. Vietoj to sutelkite dėmesį į tai, kaip vaikas jaučiasi bendrai – ar jis energingas, ar gerai auga, ar turi gerą apetitą, ar džiaugiasi gyvenimu. Tai daug svarbesni sveikatos rodikliai nei peršalimų skaičius per metus.

Pasitikėkite vaiko organizmu. Jis yra nuostabiai suprojektuota sistema, kuri moka pasveikti pati. Mūsų užduotis – sukurti geriausias sąlygas, kad ši sistema galėtų normaliai veikti. Kartais mažiau įsikišimo ir daugiau pasitikėjimo gamta yra geriausias vaistas.

Ir paskutinis dalykas – būkite kantresni sau. Nėra tobulų tėvų, kurie viską daro teisingai. Kartais vaikas valgys saldumynus, kartais miegos per mažai, kartais sėdės prie planšetės ilgiau nei reikėtų. Tai normalu. Svarbu bendras vaizdas, ne kiekviena atskira diena. Jei daugumą laiko laikotės sveikų įpročių, jūsų vaikas augs sveikas ir stiprus.