Anglų kalbos įvardžiai: kaip išvengti klaidų ir vartoti taisyklingai

Anglų kalbos mokymasis dažnai primena dėlionę, kurioje įvardžiai užima vieną iš svarbiausių vietų. Nors iš pirmo žvilgsnio jie atrodo kaip paprasti, savaime suprantami žodžiai, anglų kalbos gramatikos taisyklės dėl jų vartojimo gali būti gana klastingos. Nuo asmeninių įvardžių linksniavimo iki sudėtingų santykinių įvardžių naudojimo – klaidos čia daromos itin dažnai, net ir tų, kurie kalbą moka pakankamai gerai. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime, kaip taisyklingai vartoti skirtingų tipų įvardžius ir kokių klaidų reikėtų vengti, kad jūsų šnekamoji bei rašytinė kalba taptų natūralesnė ir tikslesnė.

Asmeniniai įvardžiai: subjekto ir objekto formos

Pati pagrindinė kategorija yra asmeniniai įvardžiai (personal pronouns), kurie skirstomi į subjekto (subject) ir objekto (object) formas. Tai yra pamatinė taisyklė, kurią privalote įsisavinti, kad išvengtumėte gėdingų klaidų.

Subjekto įvardžiai atlieka veiksmą sakinyje: I, you, he, she, it, we, they. Pavyzdžiui: She is reading a book.

Objekto įvardžiai patiria veiksmą: me, you, him, her, it, us, them. Pavyzdžiui: He called me.

Dažniausia klaida atsiranda tada, kai sumaišomos šios dvi formos, ypač kai sakinyje yra daugiau nei vienas veikėjas ar objektas. Pavyzdžiui, sakydami „Me and John went to the store”, darote klaidą, nes „me” čia veikia kaip veikėjas. Taisyklinga forma yra „John and I went to the store”. Taip pat neretai pasitaiko klaidų po prielinksnių: „This gift is for she” yra netaisyklinga, nes po prielinksnio „for” privalo eiti objekto forma – „This gift is for her”.

Prielinksnių ir įvardžių santykis

Daugelis mokinių pamiršta, kad po prielinksnių (to, for, with, at, by) visada turi būti vartojami objekto įvardžiai. Tai viena iš tų taisyklių, kurią įsidėmėjus galima išvengti didelės dalies gramatinių klaidų.

Štai keletas pavyzdžių, padėsiančių atskirti:

  • Netaisyklinga: Between you and I. Taisyklinga: Between you and me.
  • Netaisyklinga: He went with she. Taisyklinga: He went with her.
  • Netaisyklinga: Give it to he. Taisyklinga: Give it to him.

Atkreipkite dėmesį, kad „between” visada reikalauja objekto formos, nes tai yra prielinksnis, o ne veiksmo atlikėjas. Tai viena dažniausių klaidų net tarp gimtakalbių, tačiau siekiant taisyklingos kalbos, šios taisyklės būtina laikytis.

Savivaldos įvardžiai: reflexyvūs ir pabrėžiamieji

Reflexyvūs įvardžiai (myself, yourself, himself, herself, itself, ourselves, yourselves, themselves) vartojami tada, kai veikėjas ir veiksmo objektas yra tas pats asmuo. Pavyzdžiui: „I hurt myself while cooking.”

Tačiau dažnai daroma klaida – refleksyvių įvardžių vartojimas vietoj asmeninių įvardžių mandagumo ar stiliaus vardan. Dažnai girdime: „Please send the report to myself.” Tai yra netaisyklinga. Taisyklinga būtų: „Please send the report to me.” Refleksyvų įvardį „myself” galite vartoti tik tada, kai jau paminėjote veikėją: „I, myself, will handle the report.”

Įvardžiai „Who” ir „Whom”

Ši tema dažnai kelia galvos skausmą net pažengusiems. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad „who” yra subjekto forma, o „whom” – objekto forma.

Paprastas patarimas, kaip atskirti: jei atsakymą į klausimą galite suformuluoti su „he/she”, tada naudokite „who”. Jei atsakyme tiktų „him/her”, naudokite „whom”.

Pavyzdžiai:

  • Who is calling? (Atsakymas: He is calling.) – Taisyklinga.
  • Whom should I invite? (Atsakymas: I should invite him.) – Taisyklinga.

Nors šiais laikais šnekamojoje anglų kalboje „whom” vartojamas rečiau ir dažnai keičiamas į „who”, formalioje kalboje ar rašant oficialius laiškus, taisyklingas „whom” vartojimas rodo aukštą kalbos kultūrą.

Įvardžiai „Which” ir „That”

Šių dviejų įvardžių painiojimas yra viena dažniausių klaidų aprašomuosiuose sakiniuose. „That” vartojamas su esminiais (restrictive) šalutiniais sakiniais, kurie suteikia informaciją, būtiną sakinio prasmei.

Pavyzdžiui: „The car that I bought is red.” Be šios informacijos („that I bought”), mes nežinome, apie kurį automobilį kalbama.

„Which” dažniausiai vartojamas su neesminiais (non-restrictive) šalutiniais sakiniais, kurie pateikia papildomą, nebūtiną informaciją. Tokie sakinai visada išskiriami kableliais.

Pavyzdžiui: „My car, which I bought yesterday, is red.” Čia pagrindinė mintis yra ta, kad automobilis yra raudonas, o kada pirkau – tik papildoma informacija.

Savybiniai įvardžiai ir jų klaidos

Savybiniai įvardžiai (mine, yours, his, hers, its, ours, theirs) dažnai painiojami su savybiniais būdvardžiais (my, your, his, her, its, our, their).

Svarbiausia taisyklė: savybiniai būdvardžiai visada eina prieš daiktavardį (pvz., my car), o savybiniai įvardžiai stovi vieni (pvz., The car is mine). Dažniausia klaida – apostrofų naudojimas ten, kur jų nereikia. Pavyzdžiui, it’s reiškia it is arba it has, o its yra savybinis įvardis. „The dog wagged it’s tail” yra klaida, teisingai – „The dog wagged its tail”.

Demontratyviniai įvardžiai: this, that, these, those

Demonstratyviniai įvardžiai parodo atstumą. This ir these naudojami kalbant apie kažką arti esančio (erdvėje ar laike), o that ir those – apie toliau esančius dalykus.

Klaidos čia dažniausiai kyla dėl vienaskaitos ir daugiskaitos nesuderinimo. Mes negalime sakyti „these car”, nes these yra daugiskaita, o car – vienaskaita. Taisyklinga forma yra arba „this car”, arba „these cars”.

Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)

Kyla daug klausimų mokantis įvardžių vartojimo, tad čia atsakome į dažniausiai užduodamus:

Kodėl negalima sakyti „Me and him went to the park”?

Nes „Me” ir „him” yra objekto formos. Sakinio veikėjai turi būti subjekto formos, todėl taisyklinga bus „He and I went to the park”.

Kada turėčiau naudoti „who”, o kada „that”?

„Who” visada vartojamas kalbant apie žmones, o „that” – kalbant apie daiktus ar gyvūnus.

Ar reikia dėti kablelį prieš „which”?

Taip, „which” naudojamas su neesmine informacija, todėl prieš jį beveik visada eina kablelis.

Kodėl „its” neturi apostrofo?

Todėl, kad tai yra savybinis įvardis, rodantis priklausomybę. Apostrofą turintis „it’s” visada yra santrumpa žodžiams „it is” arba „it has”.

Koks skirtumas tarp „everyone” ir „everybody”?

Gramatiškai šie žodžiai yra visiškai sinonimiški ir gali būti keičiami vienas kitu. Skirtumas tik stiliaus atspalvyje – „everyone” laikomas šiek tiek formalesniu, bet abu yra visiškai taisyklingi.

Kaip išvengti klaidų ateityje

Norint taisyklingai vartoti įvardžius, svarbiausia yra nuolatinė praktika ir atidumas smulkmenoms. Kiekvieną kartą rašydami ar kalbėdami, trumpam sustokite ir pagalvokite apie sakinio struktūrą: kas atlieka veiksmą ir kas patiria veiksmą. Jei abejojate dėl objekto formos, visada užduokite sau klausimą: ar šiame sakinyje žodis eina po prielinksnio? Jei taip, nedvejodami rinkitės „me”, „him”, „her”, „us” ar „them”.

Taip pat rekomenduojama daugiau skaityti kokybiškos literatūros anglų kalba. Skaitydami autentiškus tekstus, natūraliai perimsite teisingus įvardžių vartojimo modelius. Pastebėję sakinį, kuris skamba neįprastai, išanalizuokite, koks įvardis jame pavartotas ir kodėl. Tai padės jums perprasti kalbos logiką, o ne tik mechaniškai mokytis taisyklių. Galiausiai, nepamirškite pasitikrinti savo rašytinių tekstų naudodami gramatikos tikrinimo įrankius, tačiau visada pasistenkite suprasti, kodėl įrankis siūlo vieną ar kitą pataisymą, kad ateityje tą pačią klaidą ištaisytumėte savarankiškai.