Anglų kalbos mokymasis dažnai primena dėlionės rinkimą, kur kiekviena detalė – gramatikos taisyklė ar žodžių junginys – turi savo vietą. Viena iš pamatinių temų, su kuria susiduria kiekvienas pradedantysis, yra būdvardžių laipsniavimas. Norėdami apibūdinti pasaulį aplink mus, palyginti daiktus, žmones ar įvykius, mes negalime apsieiti be šios gramatinės struktūros. Tai įrankis, leidžiantis pasakyti, kad vienas dalykas yra „geresnis už kitą“ arba „pats geriausias pasaulyje“. Nors iš pirmo žvilgsnio taisyklės gali atrodyti paprastos, anglų kalba turi daugybę niuansų, išimčių ir stilistinių subtilybių, kurios skiria pradedantįjį nuo pažengusio kalbos vartotojo. Šiame straipsnyje nuodugniai išanalizuosime būdvardžių laipsniavimo principus, kad galėtumėte laisvai ir taisyklingai reikšti savo mintis.
Trys būdvardžių laipsniai
Anglų kalboje būdvardžiai turi tris pagrindinius laipsnius: nelyginamąjį (positive), aukštesnįjį (comparative) ir aukščiausiąjį (superlative). Suprasti šią hierarchiją yra būtina norint teisingai vartoti būdvardžius sakiniuose.
Nelyginamasis laipsnis (Positive degree) – tai pati būdvardžio forma, kai mes tiesiog apibūdiname objektą ar asmenį, nieko su niekuo nelygindami. Pavyzdžiui: „The book is interesting“ (Knyga yra įdomi). Čia mes nesakome, ar ji įdomesnė už kitą, tiesiog konstatuojame faktą.
Aukštesnysis laipsnis (Comparative degree) – naudojamas, kai lyginame du objektus, asmenis ar grupes. Šiame laipsnyje pabrėžiame vieno subjekto pranašumą kito atžvilgiu. Pavyzdžiui: „This book is more interesting than that one“ (Ši knyga yra įdomesnė už tą).
Aukščiausiasis laipsnis (Superlative degree) – naudojamas, kai norime pabrėžti, kad objektas ar asmuo išsiskiria iš visų kitų savo savybe. Tai „pats“ didžiausias, „pats“ gražiausias ir pan. Pavyzdžiui: „This is the most interesting book I have ever read“ (Tai pati įdomiausia knyga, kokią esu skaitęs).
Trumpieji būdvardžiai ir taisyklės
Vienas pagrindinių dalykų, kurį reikia įsiminti – būdvardžio skiemenų skaičius. Trumpieji būdvardžiai, dažniausiai susidedantys iš vieno skiemens, laipsniuojami pridedant priesagas.
- Aukštesniajam laipsniui pridedama priesaga -er.
- Aukščiausiajam laipsniui pridedama priesaga -est.
Pavyzdžiui, žodis „tall“ (aukštas) tampa „taller“ (aukštesnis) ir „the tallest“ (aukščiausias). Svarbu nepamiršti, kad prieš aukščiausiojo laipsnio formą visuomet rašomas artikelių the.
Egzistuoja keletas rašybos taisyklių, kurias būtina žinoti:
- Jei būdvardis baigiasi priebalsiu, po kurio eina trumpas balsis, paskutinis priebalsis dvigubinamas. Pavyzdžiui: „big“ – „bigger“ – „the biggest“.
- Jei būdvardis baigiasi raide -y, prieš kurią eina priebalsis, -y virsta į -i ir pridedamos priesagos. Pavyzdžiui: „happy“ – „happier“ – „the happiest“.
- Jei būdvardis baigiasi raide -e, pridedame tik -r arba -st. Pavyzdžiui: „nice“ – „nicer“ – „the nicest“.
Ilgi būdvardžiai ir analizė
Kai būdvardis turi du ar daugiau skiemenų (su tam tikromis išimtimis), priesagos -er ir -est nebenaudojamos. Vietoj jų pasitelkiami pagalbiniai žodžiai more ir most.
Pavyzdžiui, žodis „beautiful“ (gražus) yra ilgas, todėl jį laipsniuojame taip:
- Aukštesnysis: more beautiful (gražesnis)
- Aukščiausiasis: the most beautiful (gražiausias)
Tai galioja daugumai būdvardžių, kurie baigiasi galūnėmis -ful, -ing, -ed, -ous, -ive ir panašiai. Pavyzdžiui: „dangerous“ (pavojingas) – „more dangerous“ – „the most dangerous“.
Išimtys: netaisyklingi būdvardžiai
Anglų kalba nebūtų tokia įdomi, jei neturėtų išimčių. Kai kurie dažniausiai vartojami būdvardžiai nesilaiko aukščiau minėtų taisyklių ir turi savo specialias formas, kurias tiesiog reikia išmokti atmintinai.
Štai pagrindiniai netaisyklingi būdvardžiai:
- Good (geras) – better (geresnis) – the best (geriausias)
- Bad (blogas) – worse (blogesnis) – the worst (blogiausias)
- Far (toli) – farther/further (toliau) – the farthest/furthest (toliausiai)
- Little (mažas, kiekis) – less (mažiau) – the least (mažiausiai)
- Many/Much (daug) – more (daugiau) – the most (daugiausia)
Atkreipkite dėmesį, kad „far“ turi dvi formas. „Farther“ dažniausiai vartojama kalbant apie fizinį atstumą, o „further“ gali reikšti ir fizinį atstumą, ir perkeltinę prasmę (pavyzdžiui, „further information“ – papildoma informacija).
Kaip palyginti mažėjančia tvarka
Ne visada norime pasakyti, kad kažkas yra „daugiau“ ar „geriau“. Kartais reikia pasakyti, kad kažkas yra mažiau ryšku ar mažiau svarbu. Tam naudojame priešingus pagalbinius žodžius:
- Aukštesniajam laipsniui naudojame less (mažiau): „This film is less exciting than the previous one“ (Šis filmas mažiau jaudinantis nei ankstesnis).
- Aukščiausiajam laipsniui naudojame the least (mažiausiai): „It was the least expensive option“ (Tai buvo mažiausiai kainuojantis pasirinkimas).
Dviprasmiški atvejai su dviejų skiemenų būdvardžiais
Kai kurie dviejų skiemenų būdvardžiai yra „lankstūs“. Tai būdvardžiai, baigiantys -y, -le, -ow, -er. Juos galima laipsniuoti abiem būdais: ir pridedant priesagas, ir naudojant žodžius „more“ arba „most“.
Pavyzdžiui: „simple“ (paprastas) gali būti „simpler“ arba „more simple“. „Narrow“ (siauras) gali būti „narrower“ arba „more narrow“. Nors abi formos yra gramatiškai teisingos, dažniau kalboje girdime priesagines formas (-er, -est), tačiau „more/most“ formos suteikia sakiniui šiek tiek daugiau oficialumo ar pabrėžtinumo.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu naudoti „more“ su trumpaisiais būdvardžiais?
Ne, tai laikoma gramatine klaida. Niekada nesakykite „more tall“ ar „more big“. Visuomet naudokite „taller“ arba „bigger“.
Kaip žinoti, ar būdvardis yra ilgas, ar trumpas?
Skaičiuokite skiemenis. Vienas skiemuo – visada priesaga. Du ir daugiau – dažniausiai „more/most“. Jei būdvardis baigiasi „-y“, tai beveik visada bus trumpasis būdvardis.
Ar „the“ visada būtinas aukščiausiajame laipsnyje?
Taip, beveik visada. Jei sakote „He is the tallest in the room“, „the“ yra būtinas. Išimtys gali būti labai retuose poetiniuose ar specifiniuose kontekstuose, tačiau besimokant kalbos – visada rašykite „the“.
Ką daryti, jei lyginu du asmenis su vienodu požymiu?
Tada nenaudojame laipsniavimo, o naudojame struktūrą as … as. Pavyzdžiui: „She is as tall as her brother“ (Ji yra tokio pat ūgio kaip jos brolis).
Būdvardžių vartojimo niuansai sakiniuose
Norint taisyklingai palyginti, svarbu ne tik teisinga būdvardžio forma, bet ir jungtukai. Lyginant du objektus, visada naudojame žodelį than (negu/už). Pavyzdžiui, sakyti „He is taller then me“ yra klaida – privalote rašyti „He is taller than me“.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, su kuo lyginate. Jei lyginate su įvardžiu, po „than“ galima vartoti tiek objektinį įvardį (me, him, her, us, them), tiek subjekto įvardį su veiksmažodžiu. „She is faster than I am“ skamba labai taisyklingai ir oficialiai, o „She is faster than me“ – kasdieniškai ir natūraliai.
Kai norite pabrėžti skirtumo laipsnį, galite naudoti papildomus žodžius prieš aukštesnįjį laipsnį: much, far, a lot (daug) arba a little, slightly (šiek tiek). Pavyzdžiui: „This car is much faster than the old one“ (Šis automobilis yra daug greitesnis už senąjį).
Kalbant apie aukščiausiąjį laipsnį, dažnai kyla klausimas, kada vartoti in, o kada of. Naudojame in, kai kalbame apie vietą ar grupę (pvz., „the best student in the class“). Naudojame of, kai kalbame apie tam tikrą laikotarpį ar ribotą pasirinkimų skaičių (pvz., „the best of the three“, „the best day of the year“).
Būdvardžių laipsniavimas yra neatsiejama sklandžios anglų kalbos dalis. Kai tik išmoksite atpažinti skiemenų kiekį ir įsiminsite pagrindines netaisyklingų būdvardžių formas, jūsų gebėjimas tiksliai apibūdinti aplinką pastebimai pagerės. Praktikuokitės kurdami sakinius apie savo aplinką, draugus ar daiktus, kuriuos naudojate kasdien – tai pats efektyviausias būdas įtvirtinti teorines žinias praktikoje. Su laiku šios taisyklės taps natūraliu įpročiu, ir jūs nebegalvosite apie skiemenų skaičių, o tiesiog laisvai išreikšite savo mintis.
