Lietuvių kalba yra ne tik turtinga savo žodynu, bet ir pasižymi itin sudėtinga gramatine struktūra, kuri dažnam gimtakalbiui tampa tikru iššūkiu. Vienas iš labiausiai erzinančių ir dažniausiai neteisingai vartojamų kalbos elementų – veiksmažodžių jungimas su prielinksniais. Neretai girdime sakinius, kurie skamba lyg ir logiškai, tačiau gramatiškai yra visiškai neteisingi, nes veiksmažodžiai reikalauja specifinės linksniuotės arba tam tikro prielinksnio, kurio vartojimas šiandieninėje kalboje sparčiai nyksta. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kyla šios problemos, kaip atpažinti dažniausias klaidas ir kokios taisyklės padės jums rašyti bei kalbėti taisyklingai, išvengiant svetimybių ar tiesioginio vertimo iš užsienio kalbų įtakos.
Kodėl kyla problemos su veiksmažodžių valdymu?
Veiksmažodžių valdymas yra kalbos dalis, nurodanti, kokiu linksniu arba su kokiu prielinksniu turi būti vartojamas veiksmažodis, kad sakinys būtų gramatiškai teisingas. Pagrindinė problemų priežastis – kalbos kaita ir svetimų kalbų poveikis. Mes gyvename daugiakalbėje aplinkoje, kurioje nuolat susiduriame su anglų arba rusų kalbų konstrukcijomis. Kai šios konstrukcijos yra mechaniškai perkeliamos į lietuvių kalbą, gimsta sakiniai, kurie atrodo „išversti“ ir praranda autentišką lietuvišką skambesį.
Antroji priežastis – bendrinės kalbos normų nesilaikymas kasdieniame gyvenime. Žmonės linkę vartoti „patogesnius“ arba paprastesnius variantus, kurie ilgainiui įsitvirtina kaip „norma“. Pavyzdžiui, vietoj tikslaus linksnio ar prielinksnio pradedama vartoti bendresnės reikšmės prielinksnį, taip supaprastinant kalbą, bet prarandant jos tikslumą.
Dažniausios klaidos: kai vietoj vieno prielinksnio įsiterpia kitas
Dauguma klaidų atsiranda dėl prielinksnių painiojimo. Dažniausiai tai vyksta tada, kai veiksmažodžio reikšmė yra artima, tačiau reikalauja skirtingų gramatinių konstrukcijų. Štai keletas ryškiausių pavyzdžių:
- Dėkoti kam, o ne už ką. Tai viena populiariausių klaidų. Dažnai girdime „dėkoju už pagalbą“, tačiau taisyklinga yra „dėkoju (kam?) pagalbininkui“. Žinoma, jei dėkojame už konkretų veiksmą, prielinksnis „už“ yra galimas, tačiau „dėkoti kam“ yra pirminis ir pagrindinis veiksmažodžio valdymas.
- Tikėtis ko, o ne į ką. Dažnai sakoma „tikėtis į sėkmę“, tačiau tai yra grubi klaida, kilusi iš rusų kalbos įtakos. Taisyklinga forma yra kilmininkas: „tikėtis sėkmės“.
- Priklausyti nuo ko, o ne kam. Sakinys „tai priklauso man“ yra klaidingas. Priklausymas visada reiškia priklausymą nuo kažko, todėl turėtų būti „tai priklauso nuo manęs“.
- Skirtis kuo, o ne nuo ko. Nors „skirtis nuo kažko“ yra teisinga, kai kalbame apie atsiskyrimą, tačiau kai kalbame apie skirtumus savybėse, turime vartoti įnagininką: „jie skiriasi savo požiūriu“, o ne „skiriasi nuo požiūrio“.
Svarbios taisyklės: prielinksniai ir jų linksniai
Norint rašyti taisyklingai, svarbu atsiminti, kad kiekvienas prielinksnis reikalauja konkretaus linksnio. Štai keletas svarbiausių taisyklių, kurios dažnai pamirštamos:
- Prielinksnis „ant“ dažnai vartojamas neteisingai. Mes sakome „ant manęs pyksta“, nors taisyklinga yra „pyksta ant manęs“ (kas yra teisinga), tačiau kai sakome „ant stalo padėk“, tai yra gerai. Tačiau venkite „ant“ vartojimo ten, kur tinka kilmininkas be prielinksnio. Pavyzdžiui, „pirkti ant išsimokėjimo“ – klaida, taisyklinga „pirkti išsimokėtinai“.
- Prielinksnis „su“. Labai dažnai klaidingai vartojamas reiškiant įrankį. „Valgyti su šaukštu“ – ne visai taisyklinga, geriau tiesiog „valgyti šaukštu“. „Su“ vartojame tada, kai nurodome bendrystę (su draugu, su šeima).
- Prielinksnis „į“. Dažnai vartojamas ten, kur turėtų būti „pas“. Pavyzdžiui, „eiti pas gydytoją“ yra teisinga, o „eiti į gydytoją“ – neteisinga, nebent einate į kabinetą kaip į patalpą.
Kaip išvengti vertalų ir svetimybių?
Vertalai yra pagrindinis „kalbos šiukšlių“ šaltinis. Kai verčiame iš anglų kalbos frazę „look for“, mes automatiškai pradedame galvoti apie „ieškoti kažko“, bet dažnai pridedame prielinksnius, kurie lietuvių kalboje yra nereikalingi. Norėdami išvengti klaidų, vadovaukitės šiais patarimais:
Visų pirma, pasitikrinkite veiksmažodžio valdymo taisykles „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. Ten aiškiai nurodyta, kokį linksnį veiksmažodis reikalauja. Jei žodyne prie veiksmažodžio nurodytas tik linksnis (pvz., ko?), vadinasi, jokių prielinksnių vartoti negalima.
Antra, venkite „dirbtinio“ stiliaus. Dažnai žmonės galvoja, kad ilgesnis sakinys su daugiau prielinksnių skamba „protingiau“. Tačiau lietuvių kalba savo grožį išlaiko būtent dėl savo sintaksės paprastumo ir linksnių įvairovės. „Ieškoti sprendimo“ skamba geriau ir taisyklingiau nei „ieškoti po sprendimą“ ar kitos iškraipytos formos.
Dažniausios klaidos profesinėje kalboje
Ypač daug klaidų pasitaiko verslo ir administracinėje kalboje. Čia įsigali vadinamoji „kanceliarinė kalba“, kuri dažnai būna netaisyklinga. Pavyzdžiui, frazė „atsakyti į klausimą“ yra teisinga, tačiau „atsakyti į raštą“ dažnai keičiama į „duoti atsakymą į raštą“, kas yra nereikalingas vertimas iš anglų k. „give an answer to“. Taip pat dažnai girdime „dirbti ties projektu“. Nors ši konstrukcija jau tampa plačiai vartojama, daugelis kalbininkų rekomenduoja vartoti „dirbti prie projekto“ arba tiesiog „vykdyti projektą“.
Dar viena dažna klaida – veiksmažodžiai, susiję su elektroniniu paštu ar komunikacija. „Siųsti užklausimą į“ – klaidinga konstrukcija. Taisyklinga yra „siųsti užklausimą kam“. Toks paprastas pakeitimas iškart padaro jūsų tekstą profesionalesnį ir techniškai teisingesnį.
Dažniausiai užduodami klausimai apie veiksmažodžių valdymą
Kodėl „dėkoti už pagalbą“ yra laikoma klaida?
Lietuvių kalboje veiksmažodis „dėkoti“ tradiciškai valdo naudininką (kam?). Kai sakome „dėkoju (kam?) pagalbininkui“, tai yra pati tiksliausia forma. Nors šiandien „už pagalbą“ yra leidžiama kaip papildoma priemonė nurodyti dėkojimo priežastį, visgi pagrindinis valdymo būdas išlieka naudininkas.
Ar „priklausyti nuo manęs“ yra vienintelis būdas?
Taip, jei kalbame apie priežastinį ryšį ar atsakomybę. „Tai priklauso nuo manęs“ reiškia, kad rezultatas yra mano rankose. Jei sakysite „tai priklauso man“, tai jau reikš nuosavybę (pvz., „šis automobilis priklauso man“).
Koks prielinksnis turėtų būti vartojamas su žodžiu „susidurti“?
Su žodžiu „susidurti“ vartojamas įnagininkas su prielinksniu „su“. Pavyzdžiui, „susidurti su problemomis“. Tai yra viena iš tų konstrukcijų, kur prielinksnis „su“ yra būtinas.
Ar galima sakyti „kviesti į svečius“?
Taip, tai yra visiškai taisyklinga. „Kviesti“ šiuo atveju reikalauja galininko (ką?) ir krypties (į kur?).
Kaip lavinti kalbos pajautą ir išvengti klaidų ateityje
Svarbiausia priemonė kovojant su klaidomis – skaitymas. Kuo daugiau skaitote kokybiškos grožinės literatūros ar redaguotų publicistinių tekstų, tuo geriau jūsų pasąmonė fiksuoja teisingas konstrukcijas. Žmogaus smegenys yra puikūs modelių atpažinimo įrenginiai. Jei nuolat matote taisyklingą kalbą, ilgainiui klaidingos konstrukcijos pradės „rėžti ausį“.
Taip pat rekomenduojama turėti po ranka „Lietuvių kalbos valdymo žodyną“. Tai nėra knyga, kurią reikia skaityti nuo pradžios iki galo, tačiau tai yra puikus įrankis pasitikslinti abejotinais atvejais. Kai rašote svarbų laišką ar tekstą, skirkite porą minučių pasitikrinti, ar veiksmažodis „kreiptis“, „dalyvauti“ ar „pasigesti“ reikalauja tam tikro linksnio. Dažnai nustebsite sužinoję, kad daugelį metų vartojote „įprastą“, bet netaisyklingą formą.
Nepamirškite ir technologijų. Šiuolaikinės lietuvių kalbos tikrinimo programos (kaip „e-kalba“ ar įvairūs gramatikos tikrintuvai) vis geriau atpažįsta valdymo klaidas. Nors jos nėra tobulos, jos gali sugauti grubiausius neatitikimus. Visgi, kritinis mąstymas ir žinios apie tai, kaip veikia kalba, visada išliks svarbiausiu jūsų ginklu.
Svarbiausi kalbiniai principai rašantiems
Rašant tekstus, ypač formalius, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp natūralaus skambesio ir griežtų normų. Jei jaučiate, kad sakinys tampa pernelyg sudėtingas dėl prielinksnių gausos, greičiausiai jį reikėtų performuluoti. Taisyklinga lietuvių kalba dažnai pasižymi tiesumu. Užuot kūrus konstrukcijas su daug prielinksnių, geriau rinktis veiksmažodį, kuris natūraliai reikalauja paprasto linksnio. Pavyzdžiui, „atlikti tyrimą“ yra kur kas geriau nei „vykdyti darbų atlikimą ties tyrimu“.
Galiausiai, atminkite, kad kalba yra gyvas organizmas. Kai kurios anksčiau laikytos „klaidos“ laikui bėgant tampa priimtomis normomis, tačiau tai vyksta lėtai ir po ilgų diskusijų. Jei norite būti tikri, kad kalbate taisyklingai, visada remkitės oficialiais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimais. Būtent jie nustato, kas yra bendrinė kalba, o kas – tik šnekamosios kalbos atmaina. Turėdami šį atskaitos tašką, galėsite drąsiai vartoti veiksmažodžius su prielinksniais, žinodami, kad jūsų kalba yra tiksli, aiški ir, svarbiausia, taisyklinga.
