Anglų kalba yra neatsiejama nuo aprašomųjų žodžių, kurie suteikia mūsų kalbai spalvų, tikslumo ir emocinio svorio. Būdvardžiai (angl. adjectives) yra ta kalbos dalis, kuri leidžia mums tiksliau apibūdinti objektus, asmenis, jausmus ar situacijas. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad būdvardžių vartojimas yra paprastas – tereikia juos įterpti prieš daiktavardį – anglų kalbos gramatika slepia keletą taisyklių ir niuansų, kurie dažnai tampa kliūtimi besimokantiems. Šiame straipsnyje nuodugniai išnagrinėsime būdvardžių struktūrą, jų vieta sakinyje, laipsniavimo subtilybes ir dažniausiai daromas klaidas, kurios išduoda svetimkalbį.
Būdvardžių vieta sakinyje: taisyklės, kurias privalote žinoti
Pagrindinė būdvardžio funkcija anglų kalboje yra apibūdinti daiktavardį. Tačiau, skirtingai nei lietuvių kalboje, kur būdvardžių vieta sakinyje gali būti ganėtinai laisva, anglų kalba yra griežtesnė. Yra dvi pagrindinės pozicijos, kuriose būdvardžiai dažniausiai atsiduria:
- Prieš daiktavardį (atributinė pozicija): Tai pats dažniausias vartojimo būdas. Būdvardis eina tiesiai prieš daiktavardį, kurį jis apibūdina. Pavyzdžiui: a beautiful house (gražus namas), an interesting book (įdomi knyga).
- Po jungiamųjų veiksmažodžių (predikatyvinė pozicija): Būdvardžiai taip pat eina po veiksmažodžių, tokių kaip be (būti), seem (atrodyti), become (tapti), feel (jaustis), look (atrodyti), taste (ragauti/būti skonio), smell (uostyti/būti kvapo). Pavyzdžiui: The soup tastes delicious (sriuba yra skani), He seems tired (jis atrodo pavargęs).
Svarbu įsidėmėti, kad anglų kalboje būdvardžiai niekada nėra linksniuojami. Tai reiškia, kad jie neturi nei giminės (vyriškosios ar moteriškosios), nei skaičiaus (vienaskaitos ar daugiskaitos) formų. Būdvardis happy bus naudojamas tiek kalbant apie vieną laimingą žmogų, tiek apie grupę žmonių.
Būdvardžių tvarka sakinyje: kai naudojama daugiau nei vienas
Kartais vieną daiktavardį norime apibūdinti keliais būdvardžiais. Anglų kalbos gramatika turi nusistovėjusią tvarką, kuria turėtų būti dėstomi būdvardžiai. Jei šios tvarkos nepaisysime, sakinys skambės nenatūraliai, nors gramatiškai ir nebus visiškai neteisingas. Bendroji seka yra tokia:
- Nuomonė (pvz., beautiful, ugly, delicious)
- Dydis (pvz., big, small, tall)
- Amžius (pvz., old, new, young)
- Forma (pvz., round, square)
- Spalva (pvz., red, blue, dark)
- Kilmė/Tautybė (pvz., English, Chinese, American)
- Medžiaga (pvz., wooden, plastic, metal)
- Paskirtis (pvz., sleeping bag, running shoes)
Pavyzdžiui, sakinys „I bought a beautiful big old wooden table” skamba teisingai, nes laikomasi nuomonės, dydžio, amžiaus ir medžiagos sekos. Jei šiuos žodžius sukeistumėte vietomis, gimtakalbiui tai skambėtų keistai.
Būdvardžių laipsniavimas: netaisyklingos formos ir klaidos
Būdvardžių laipsniavimas yra viena svarbiausių temų. Turime tris laipsnius: nelyginamąjį (positive), aukštesnįjį (comparative) ir aukščiausiąjį (superlative).
Vienaskiemeniai būdvardžiai: Prie jų pridedame priesagą -er (aukštesnysis) arba -est (aukščiausiasis). Pavyzdžiui: fast – faster – fastest (greitas – greitesnis – greičiausias).
Dviskiemeniai ir ilgesni būdvardžiai: Dažniausiai naudojami žodžiai more (aukštesnysis) ir most (aukščiausiasis). Pavyzdžiui: beautiful – more beautiful – most beautiful.
Netaisyklingi būdvardžiai: Tai tie, kurių laipsniavimo formų tiesiog reikia išmokti atmintinai, nes jie nesilaiko bendrų taisyklių:
- good – better – best (geras – geresnis – geriausias)
- bad – worse – worst (blogas – blogesnis – blogiausias)
- far – farther/further – farthest/furthest (toli – toliau – toliausiai)
- little – less – least (mažai – mažiau – mažiausiai)
Dažniausia klaida čia yra bandymas laipsniuoti netaisyklingus būdvardžius pagal taisykles, pavyzdžiui, sakant „gooder” arba „badest”. Taip pat dažnai pamirštamas artikelis the prieš aukščiausiojo laipsnio būdvardžius (pvz., teisingai yra the best student, o ne tiesiog best student).
Dažniausios klaidos, kurias daro besimokantieji
Nors atrodo, kad taisyklės aiškios, praktikoje vis dar kyla daug sunkumų. Apžvelkime klaidas, kurias daro net pažengę kalbos vartotojai.
Būdvardis vietoje prieveiksmio
Tai tikriausiai pati populiariausia klaida. Prisiminkime: būdvardžiai apibūdina daiktavardžius (daiktus, žmones), o prieveiksmiai (dažniausiai su priesaga -ly) apibūdina veiksmažodžius (veiksmus). Pavyzdžiui, sakyti „He speaks English good” yra neteisinga, nes žodis good (būdvardis) negali apibūdinti veiksmo speaks (kalba). Teisinga sakyti: „He speaks English well” (gerai).
Būdvardžiai su -ed ir -ing priesagomis
Žodžiai kaip boring ir bored, interesting ir interested dažnai maišomi. Taisyklė paprasta: būdvardžiai su -ing apibūdina priežastį arba tai, kas sukelia jausmą (pvz., the movie was boring – filmas sukėlė nuobodulį), o būdvardžiai su -ed apibūdina mūsų jausmą ar būseną (pvz., I was bored – aš jaučiausi nuobodžiaujantis).
Nereikalingi artikeliai ir daugiskaita
Kaip jau minėta, būdvardžiai neturi daugiskaitos. Neteisinga sakyti „beautifuls flowers”. Taip pat, jei būdvardis eina prieš daiktavardį, artikelis (jei jis reikalingas) eina prieš būdvardį, o ne tarp jų: „the beautiful house”, o ne „beautiful the house”.
Būdvardžiai, kurie niekada neina prieš daiktavardį
Yra būdvardžių, kurie vartojami tik predikatyvinėje pozicijoje (po be, seem ir t.t.). Pavyzdžiui, žodis afraid (išsigandęs). Neteisinga sakyti „an afraid man”, teisinga – „the man was afraid”. Panašūs žodžiai: alive, awake, alone, asleep.
Būdvardžių svarba kontekstui ir kalbos kokybei
Būdvardžių vartojimas yra meno forma. Pernelyg gausus jų naudojimas gali paversti jūsų tekstą ar kalbą „sunkiąja”, perkrauta ir neaiškia. Pavyzdžiui, vietoj to, kad naudotumėte „very big”, galite pasakyti „huge” arba „enormous”. Tai ne tik skamba profesionaliau, bet ir suteikia kalbai daugiau tikslumo. Anglų kalbos žodynas yra nepaprastai turtingas sinonimų, todėl vietoje to, kad kartotumėte paprastus būdvardžius kaip good, bad ar nice, stenkitės rasti tikslesnių atitikmenų, kurie geriau atspindi jūsų mintį.
Be to, būdvardžiai padeda kurti atmosferą. Literatūroje ar pasakojant istorijas būdvardžiai yra pagrindinis įrankis sukurti vaizdą skaitytojo ar klausytojo galvoje. Tačiau atminkite: svarbiausia – saikas. Jei kiekvienas daiktavardis bus apibūdintas trimis būdvardžiais, prarasite pasakojimo dinamiką ir svarbiausius akcentus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl negalima sakyti „very unique”?
Žodis unique reiškia „vienintelis toks”. Tai yra absoliuti sąvoka, kurios negalima laipsniuoti. Kažkas arba yra unikalus, arba ne. Nors šnekamojoje kalboje tai vis dažniau girdima, gramatiškai tai laikoma klaida. Tai tas pats, kas sakyti „labai tobulas”.
Kada po būdvardžio rašomas „of”, o kada „to”?
Tai priklauso nuo būdvardžio. Kai kurie būdvardžiai reikalauja specifinių prielinksnių. Pavyzdžiui: afraid of (bijoti kažko), good at (būti geram kažkame), similar to (panašus į kažką), proud of (didžiuotis kažkuo). Šias konstrukcijas geriausia įsiminti kaip visumą, kartu su prielinksniais.
Ar būdvardžiai gali tapti daiktavardžiais?
Taip, anglų kalboje yra konstrukcija the + būdvardis, kuri nurodo visą žmonių grupę. Pavyzdžiui: the rich (turtingi žmonės), the poor (vargšai), the unemployed (bedarbiai). Tokiu atveju veiksmažodis visada bus daugiskaitos formos: „The rich are getting richer”.
Ar visada po feel, look, taste reikia būdvardžio?
Taip, tai yra būsenos veiksmažodžiai (linking verbs), kurie apibūdina subjekto būseną. Todėl po jų rašomas būdvardis, o ne prieveiksmis. „I feel bad” yra teisinga (jaučiuosi prastai). „I feel badly” reiškia, kad jūsų lytėjimo pojūtis fiziškai yra susilpnėjęs (pvz., po operacijos). Daugeliu atvejų kasdienėje kalboje vartojame būdvardį.
Praktiniai patarimai, kaip pagerinti būdvardžių vartojimą
Norint natūraliau vartoti būdvardžius, geriausia praktika yra nuolatinis skaitymas. Skaitant tekstus anglų kalba, atkreipkite dėmesį, kur ir kokie būdvardžiai naudojami. Pastebėkite, kaip autoriai sujungia kelis būdvardžius, kokius prielinksnius jie naudoja po jų. Taip pat verta mokytis būdvardžius kartu su jų priešingybėmis (antonimais) – tai padeda greičiau plėsti žodyną.
Kita efektyvi strategija – rašymo pratimai. Pabandykite aprašyti tam tikrą objektą ar įvykį naudodami kuo daugiau įvairių būdvardžių, o tada pasitikrinkite, ar laikėtės teisingos jų sekos. Taip pat galite naudotis žodynais, kuriuose prie būdvardžių nurodomi dažniausiai su jais vartojami prielinksniai (angl. collocations). Tai padės išvengti klaidų ir padarys jūsų kalbą profesionalesnę. Galiausiai, nebijokite klysti – būdvardžių sistemos perpratimas reikalauja laiko, o natūralumas ateina tik per nuolatinę praktiką ir pastabumą.
